Funkstörung Specialus Interviu Sutemoms
Funkstörung - tai Michael Fakesch/Chris de Luca duetas iš Miuncheno. Juos praktiškai be jokios konkurencijos galima vadinti IDM kultūros novatoriais Vokietijoje, taip pat jie yra vieni garsiausių apskritai pasaulyje.
Grupės užuomazgas galima aptikti dar 9-to dešimtmečio viduryje, kuomet Bunker leible jie pradėjo leistis labai limituotus vinilus. Tuomet dar grojo alternatyvų acid'ą (juk tuo metu tai buvo madinga ir netgi konceptualu). Tai F. Acid Planet Era. 1996 -1998 metais Funkstorung prileido šūsnį nedidelio tiražo vinilų, kurie kaskart susilaukdavo daugiau dėmesio. Kiekvienas iš jų skambėjo vis kokybiškiau ir taip pat vis labiau brido į grynąją idm sintetiką. Tuomet ir prilipo tas garsusis "Vokiečių Autechre" lipdukas. Tai jau buvo jų pačių leiblo Musik Aus Storm Era. Didžiausias šuolis viršūnės link buvo stulbinantis Björk - All is Full Of Love remiksas, sugrotas daugybėje rinkinių ir perleistas penkiuose Björk bei pačių Funkstörung singluose. Be abejonės, tai viena geriausių jų kompozicijų. Stingdantis ledas ir traškesys, rodos, drąsko į gabalus mūsų smegenis. Šis kūrinys pastumėjo juos dažniau jungti muziką su gyvu vokalu. Ką galėjome išgirsti vėliau? Plati erdvė - pradedant nuo moteriškų pop vokalų, baigiant visiškai nuo stogo nušokusių Wu-Tang Clan, Beans bei Triple H šūksniais.
Galutinį tašką dėjo stiprus Funkstörung remiksų albumas Additional Productions (!K7, 1999). F. įvilko į abstraktų rūbą Visit Venus, East Flash Project, DJ Craze, Wu-Tang Clan, Sapex, Björk, Finitribe kompozicijas ir tai padarė labai kokybiškai. Per 38 minutes jie sugroja visą įmanomą elektroniką, iš visų įmanomų kampų. Paklauskite, ar buvo galima dar plačiau? Žinoma, trūko tik elektroninių gitarų ir VW gamyklos turbokompresoriaus dūzgimo. Bet ar čia daug iki pilnos laimės? Tad didžioji scenos dalis visiškai pagrįstai taškėsi aukso medaliais - jie gimę remiksuoti
Po šio darbo sekė dar geresnis, šįkart grynakraujis jų pačių albumas - Appetite For Desctruction (!K7, 2000). Vėl toks pat spalvingas ir įdomus. Rodės, kiekvienu žingsniu Michael Fakesch/Chris de Luca stengėsi atsikratyti lyginimų su kažkuo kitu - jiems tai tuomet dar nepavyko. Titulinė kompozicija Appetite For Disctruction labai priminė Autechre Envane singlą, tačiau tolesni žingsniai: Sounds Like A Breakrecord ar vėliau singlu tapęs Grammy Winners su Triple H, niekuo gyvu nepriminė tuo metu nuoširdžiai dievais vadinamų Ae. Grammy Winners net ir su nuolatiniais Ae bei Warp Records kolegomis The Designer's Republic, sukūrus kampuotą bei labai įdomų video-klipą, skambėjo kitaip. Tai buvo naujoji F. Era.
2001 metus Funkstörung pasitiko su ganėtinai abstrakčiu ir visai kitokiu nei galima buvo tikėtis iš Michael Fakesch/Chris de Luca psicho teatru Vice Versa. Tai buvo vėlgi remiksų albumas, kuriame jie interpretavo Nils Petter Movær, Beans, A Guy Called Gerald, Speedy J, Jean Michel Jarre, Funckarma ir kitų kompozicijas. Vienas išskirtiniausių Vice Versa darbų buvo I Want Some Fun atliktas kartu su ekscentriškuoju Jay Jay Johanson. Šis albumas susilaukė nevienareikšmiškų atsiliepimų, nors buvo labai kokybiškas ir išieškotas, tačiau matyt per daug netikėtas ir sunkus.
2002-ais metais po iš ties labai įdomaus bendradarbiavimo su švedu Jay Jay Johanson Funkstörung ėmėsi prodiusuoti jo albumą Antenna (RCA). O Chris de Luca pasinėrė į eksperimentinio hip hopo paieškas kartu su DJ Peabird darbe Deadly Wiz Da Disco. Tais pačiais metais vokiečių duetas pagaliau prisėdo prie savo (ilgai tylėjusio) leiblo Musik Aus Storm ir surinko tikrai labai gerai įvertinantą kompiliaciją MAS Confusion. Tad 2002-ais jie net nepradėjo įrašinėti naujausio savo albumo, todėl 2003-ais visus metus mes girdėjome subtilią F. tylą.
2004-ieji. Kovo 30-ą dieną pasirodė Disconnected. Michael Fakesch: "Mes norėjome, kad mus įkvėptų daugybę žmonių, norėjome dirbti su daugybė žmonių. Mes tiesiog siekiame ištrūkti iš savo pačių muzikinių gniaužtų". Jiems tai pavyko. Naujausias albumas skamba visai kitaip. Vėl ir vėl galybė bendradarbiavimų su naujais atlikėjais tai Enik, Nils Petter Movær, Tes, Lou Rhodes, Rob Sonic, Sarah Jay bei daugybė live intstrumentalo. Nors albumas iš tiesų gali nuvilti 1999 - 2000-ųjų metų F. Eros mylėtojus, bet Michael Fakesch/Chris de Luca vėl kylą į patį aukščiausią elektronikos olimpą. Turas, pristatantis Disconnected albumą, nusidriekia per visą pasaulį. Todėl, Funkstörung koncertuojant Estijoje (2004 balandžio 3 dieną), mes aplankėme juos ir gavom išskirtinį intervių. Jie iš ties nepaprasti žmogeliukai, mylintys savo darbą ir negalintis atsistebėti, kodėl jiems taip sekasi...
Pirmiausia, mes norėtumėme paklausti kaip reikia tarti Funkstörung?
Jūs esate labai arti teisingo Funkstörung tarimo. Iš tiesų mes nekreipiame dėmesio jei jis tariamas neteisingai. Pavyzdžiui, Amerikoje jis tariamas Funkstrong, Japonijoje - Funkusturung. Tai išties keista.
Įdomu, ką Jūsų mamos galvoja apie Jūsų muziką?
Och
Ar jos kada nors girdėjo Jūsų muziką?
Aišku!
Ir kaip jos reagavo? Ką sakė?
Ji paklausė paskutinį mūsų albumą ir pasakė: tai pirmas kartas kada aš galiu klausytis jūsų muzikos. Iš tikrųjų visa tai man mažai rūpi. Jos nelabai tai supranta, bet aš nesuku dėl to galvos. Joms labiau rūpi jų anūkai.
Nuo paskutinio Jūsų albumo išleidimo praėjo keturi metai. Tai tikrai nemažas laiko tarpas. Kur taip ilgai užtrukot? Kiek laiko įrašinėjot savo naująjį albumą?
Albumo įrašymas užtruko pusantrų metų, tiksliau metus ir tris mėnesius. Iki tol mes darėme remiksus (padarėme kažkur 12-14 remiksų), 6-7 mėnesius reklamavome Apetite For Destruction, po to vėl darėme krūvą remiksų. Jay Jay Johansom paprašė mūsų prodiusuoti jo albumą. Mes sutikome, tačiau tai užtruko ilgiau nei mes tikėjomės (6 ar 7 mėnesius). Tada aš tapau tėvu, taigi manęs nebuvo kokius 6 mėnesius. Tuomet mes vėl pradėjome daug koncertuoti, vėl daug remiksų, o tada jau pradėjome naująjį albumą... Taigi iš viso tai užtruko keturis metus. Tai kvaila. Mes nebuvome tinginiais. Mes tiesiog esame savo veiklos perfekcionistai. Mes galėjome visa tai padaryti žymiai paprasčiau, tačiau mums buvo įdomu save išbandyti.
Kaip pradedate kūrinį?
Prasidedame nuo bet kokio kvailiojimo ar žaidimo, nuo darimo bet ką, nuo naujų ritmo kompiuterių, programinės įrangos išbandymų ar žaidimo su naujais pluginais. Po kelių valandų arba net po kelių dienų mes padarome kažką, už ko užsikabiname, pagauname idėją. Tada užpildome tą idėją. Iš pradžių turi paprastus elementus, iš kurių kažką statai.
Jūs buvote vieni pirmųjų, kurie pradėjo maišyti elektroninę muziką su hip hopu. Šiuo metu yra mados reikalas savo albume turėti kompoziciją įrašytą kartu su (belekokiu) MC. Ką manote apie tai?
Tai tiesa. Mes tikrai mėgstame hip hopą. Mūsų naujame albume tikrai daug hip hopo ir mums patinka jį kurti. Iš esmės mums nerūpi jei kiti muzikantai kuria tą patį. Tai yra gera muzika (ypač man). Man tai patinka, tiksliau patinka kitoks požiūris į muziką (iš hip hopo pusės ir iš elektroninės muzikos pusės).
Kokį maistą mėgstate gaminti?
Be jokios abejonės itališkus makaronus. Chris de Luca yra tikrai geras virėjas. Kuomet Anglijoje mūsų klausė apie mūsų slaptas aistras ir mes jiems pasakėme, jog tai yra itališkas maistas, labai nustebo, nes jie tikėjosi atsakymo apie muziką ar kažką panašaus.
Kokie filmai yra tau mėgstamiausi ?
Mano mėgstamiausi filmai Aš nesu kažkoks nerealus filmų megėjas, nes mano mergina nelabai mėgsta kiną. Tačiau man iš tiesų patinka Žvaigždžių Karai, Matricos pirmoji dalis yra tikrai gerai (kitos dvi yra šūdas), Žiedų Valdovas taip pat nuostabus. Man patinka tokio tipo filmukai kaip Nuogas Ginklas. Aš suprantu, kad tai tikrai blogas skonis, bet man visai patinka.
Kodėl Chrisas neduoda interviu? Kodėl visą laiką tas vaikinas, kuris duoda interviu, esi tu?
Jis nėra labai kalbus.
Kiek žinau jums labai patinka Radiohead ir Jūs esat sakę, kad norėtumėt su jais dirbti. Kodėl tai iki šiol dar neįvyko? Ar tai labai sunku padaryti ar tam yra kazkokios kitos priežastys?
Nežinau. Mes niekada nebandėme prašyti. Mums nepatinka lysti kitiems į užpakalį. Mes niekada neieškome darbų tokiu būdu. Aišku, jei Radiohead mums pasiulytų dirbti kartu, mes tikrai neatsisakytumėme. Nėra taip, kad mes vaikytumėmes kontaktų ar bėgiodami iš paskos ko nors prašinėtumėme tai ne mums.
Iš kur Jūs ištraukėte tiek dainininkų savo naujam albumui?
Visa tai buvo laimingi atsitiktinumai, o tai man labai patinka. Žmonės klausia tavęs, o tu jų. Tai yra puiku. Man patinka būti natūraliu ir draugišku. Nemėgstu daug bendraut su visokiais vadybininkais ir daryti panašius dalykus. Bet kartais tai neišvengiama ir tai man nelabai patinka.
O kokia situacija su Jūsų Musik Aus Storm leiblu?
A, taip Jis miega. Jūs turite suprasti. Funkstörung mums atima labai daug laiko. Tai išties rimtas darbas. Pirmas dalykas, ką aš padarau atsikėlęs ryte, tai pasitikrinu savo elektroninį paštą, tada aš važiuoju į studiją, ir paskutinis dalykas, kurį aš padarau prieš miegą yra elektroninio pašto tikrinimas. Savaitgaliais mes koncertuojame. Taip kad mums lieka labai nedaug laisvo laiko. Funkstörung yra muzikinis reiškinys ir mes stengiamės ties tuo ir koncentruotis. Mes buvome suplanavę daug gerų leidinių, bet mums dėl laiko trūkumo išties sunku turėti leiblą. Tu kažką parduodi, tačiau kai suskaičiuoji laiko sąnaudas supranti, kad jos to nevertos. Man tai patinka, tačiau
Mums įdomu, kam daugiau naudos buvo iš bendradarbiavimo su The Designers Republic Jums ar dizaineriams?
Tai pirmas kartas kada manęs šito klausia. Tai vėl gi buvo visiškas sutapimas. Mes niekada neplanavom dirbti su Designers Republic. Elektroninės muzikos grupės darbas su jais yra labai akivaizdus. Tai kažkas naujo ar šviežio, o mums tai nepatiko. Tačiau dizaineris, kurio mes prieš daug metų paprašėm padaryti viršelį mūsų pirmajam albumui, mums jam paskambinus pasakė: Žinot, dabar kai kas keičiasi, aš dabar dirbu Designers Republic. Tada mes pasakėme: Ok, jokių problemų dėl to. Tai va taip viskas ir nutiko. Mes neturėjome kito dizainerio tik jį iki šiol. Jis dar ir dabar dirba prie kai kurių mūsų dalykėlių, tačiau jau nebe po Designers Republic vardu. Tai ką jis daro visuomet būna didesnė ar mažesnė paslaptis. Man asmeniškai Designers Republic labai patinka ir aš nepažįstų nė vieno žmogaus, kuriam nepatiktų. Jie truputį pakeitė mūsų stilių ir mums nepatiko kai kurios jų idėjos. Dizainas buvo geras, bet jis nevisiškai tiko prie mūsų naujos muzikos, todėl mes pradėjome ieškoti kitų dizainerių. Gavome labai daug demo medžiagos. Apie 800 naujojo albumo viršelių. Prieš porą mėnesių jų buvo 700, o dabar jau turime 800 ir šis skaičius vis auga. Albumas jau pardavime, o mes vis dar gauname viršelių idėjų. Tai beprotiška.
Kokiais sumetimais suorganizavote internetinį konkursą viršelio dizainui?
Vėlgi sutapimas. Vienas vyrukas iš Suomijos kažkada pasakė: Turi augti kartu su eiga. Man tikrai patinka daryti visa tai, kas yra gerai. Bet žinote ką? Pabaigoje darosi labai sunku tai kontroliuoti. Mes ieškome gerų idėjų, mes turime gerų idėjų, tačiau mes nieko nedarome. Tai panašu į: šita idėja yra geriausia idėja ir mes sekame ja be jokių kompromisų. Tačiau geriau juk yra kuomet dirbi tokiu principu: štai čia idėja, ir čia idėja poto ją po truputį išvystai, aplipdai, o galų gale viskas būna tobula. Mes gauname daug idėjų, bet pabaigoje pasireiškia mūsų asmeninis skonis. Mums turi tai patikti, turi patikti kiekviena to detalytė. Tas pats ir su dizainu. Mes gauname daug demo iš dizainerių, tačiau galų gale mes pasakome: Štai šitas mums patinka, o va tas visai nepatinka. Ko gero mes turime gerą skonį, kadangi kitiems žmonėms tai irgi patinka. Mes turbūt esame geri menininkai, tačiau meno mes nekuriame.
Koks buvo pats juokingiausias dalykas, nutikęs įrašinėjant naująjį albumą Disconnected?
Jaukingiausias dalykas Negaliu prisiminti juokingiausio, tačiau galiu papasakoti kitą pakankamai įdomu įvykį apie dainininkę iš Danijos. Mes manėme, jog ji bus pagrindinė albumo vokalistė, bet ji buvo tokia užknisanti! Mes ją net pasikvietėme į Vokietiją, sumokėjome už skrydį ir visą kitą. Net studiją išnuomavom. O ji elgėsi maždaug taip: Aš dabar dainuoti nenoriu, nes esu apsimeigojus. Man nėra nuotaikos, aš alkana, aš vėl noriu miego, aš noriu kito techniko, aš vėl noriu valgyti, dabar jau vėlu, aš noriu namo. Mes pagalvojome Ką ji čia sau leidžia? Kitą dieną vėl tas pats. Studija dvi dienas, buvo išnuomota veltui, trečią dieną jos (studijos) atsisakėme. Vokalistė grįžo namo, įrašė ką reikėjo ir atsiuntė mums. O po to mums sakė: Štai čia įrašas, bet ten yra viena neteisinga nata. Pataisykite ją nes toje vietoje mano dainavimas skamba neteisingai. Dainavimas yra teisingas, tik nata bloga. Jūs turi pakeisti tą natą. Ir tada mes jai pasakėme: mums atrodo, kad nata teisinga, gal tu viską perdainuok iš naujo? Tuomet ji sako Ne, dainavimo aš keisti nenoriu, bet jūs turite pagarsinti mano balsą, ir padaryti dar tą ir aną. Suvedimas blogas, ekvalaizeriai blogi Tada mums baigėsi kantrybė ir mes jai pasakėme Ok, atsiknisk. Tai buvo išties įspūdinga ir gluminanti dalis. Tai pats blogiausias dalykas. Geriausias buvo Eniko atradimas pačioje pabaigoje. Tai išties buvo gerai.
Kaip tai įvyko?
Ir vėl atsitiktinumas. Chris de Luca kalbėjosi su Eniko draugu ir skundėsi, kad mes turime daug bėdų su dainininke, kad ji viską sugadino. Ir tada jis pasakė Ei, aš turiu draugą, jis tikrai geras dainininkas. Visai realu, kad jis jums patiks. Jis atėjo pas mus ir mes supratome, kad tai yra, ko reikėjo.
Ar turite kokių nors kvailų įpročių ar ritualų, kuriuos atliekate prieš koncertus?
Geriame vyną.
Čia jūsų kvailas įprotis?
Hehehe. Nu gal ne, mes negeriame degtinės ar panačių dalykų. Iš tikrųjų nieko tokio nesugalvoju. Vienintelis dalykas, kurį mes visuomet darom prieš koncertus, tai tikrai gerai pavakarieniaujame. Mes labai mėgstame maistą. Jei mūsų vakarienė buvo gera, reiškiasi ir visa kita bus gerai ir mes būsim laimingi.
Koks jūsų mėgstamiausias vaisius?
Vaisius? Braškės.
Sugalvok skaičių nuo 1 iki 10.
8.
Ne! Kodėl ne septyni?
Todėl, kad mano mėgstamiausi skaičiai yra 3 ir 8.
Tai tavo laimingi skaičiai?
Šie numeriai mane visur persiokoja, visur išlenda. Mano mėgtamiausi instrumentai yra 303 ir 808 (pastaba: Roland TB-303 ir Roland TR-808).
Ar tu labiau norėtum galėti skraidyti ar kvėpuoti po vandeniu?
Skraidyti. Be abejonių. Man labai patinka būti kalnuose arba užlipti ant dangoraižio. Tai nuostabu. Aš noriu būti laisvas, o po vadeniu ten
Kokios muzikos labiausiai nemėgsti? Kokios muzikos negali net klausyti?
Sunku pasakyti, aš toleruoju visokią muziką. Galbūt tai būtų vokiški šlageriai. Jie nerealūs! Ypač jei jie su tokiu techno dance ritmu. Man nepatinka visa kas daroma Pop Idle TV šou. Nemėgstu apskaičiuotos muzikos. Kai albumas sukuriamas taip, kaip dabar yra populiaru, kai jame yra tokia melodija, nes ji madinga. Visa komercinė muzika. Visi elementai sudedami į vieną darbą tam, kad jis būtų sėkmingas. Va šito tai tikrai nemėgstu.
Jei tau reikėtų sukurti kūrinį, kuriame atsispindėtų visa tavo kūrybos esmė, koks būtų tas kūrinys?
Tai padaryti yra neįmanoma nes Funkstörung esmė yra būvimas įvairiu, tai kurimas tokios muzikos, kuriame jaučiama daug įtakų. Viso šito sudėti į vieną kūrinį yra neįmanoma. Tame kūrinyje turėtų jaustis elektroninės muzikos, roko, džiazo, hip hopo, popso, klasikos ir visokios kitokios įtakos. Visos įtakos vienoje krūvoje. Jūs galite jas išgirsti mūsų albumuose vienas kūrinys yra labai popsovas, kitas džiazovas, trečias rokavas ir t.t. Funkstörung yra prekinis ženklas, jis acociuojasi su produkcija, inteligentiškų ritmų programavimu, fanku ir žavumu. Mes tiesiog negalima padaryti tokio kūrinio nes jis būtų per daug sudėtingas.
Toks kaip vokiškas šlageris?
Taip, galbūt net kaip šlageris. Kai kurie žmonės sako, kad dalis mūsų kūrybos yra kičas ir turi šlagerio tipo elementų. Ko gero tai tiesa.
Kelionės metu mes klausėmės kelių jūsų albumų ir pirmųjų jūsų acidų. Ir visa tai panašu į tokią liniją: acid, acid, acid ir tik Boom atsiranda superinis Funkstörung ritmas. Viskas staiga pasikeitė. Kas nutiko? Kas privertė jus šitaip pasikeisti?
Visada reikia daryti kažką naujo, visada reikia daryti kažką kitaip. Mus labai įkvepė Warp Records, tačiau labiausiai, ko gero, įkvėpė kompiuteris. Kai mes sėdim studijoje mes norime, kad mums būtų linksma. Mums nepatinka nuobodžiauti. Funkstörung projekte norime išbandyti naujus dalykus ir tada automatiškai pradedi daryti keistus gabalus. Padaręs vieną kilpą gali lengvai imti nuobodžiauti, bet jeigu padarysi dar porą ir pradėsi su jomis žaisti kaip su Lego kaladėlėmis, pastatysi mažą namuką, kuris pabaigoje gali virsti į didelį ir sudėtinga namą. Viskas remiasi į nuobodybę ir kaip jos išvengti.
Ok. Sukam tolyn nuo muzikos. Papasakok apie savo draugus? Ar turi tikrų draugų?
Aš turiu vieną tikrai, tikrai gerą draugą. Tai mano mergina (arba mano beveik žmona). Ji man yra viskas. Šiaip turiu labai daug draugų ir aš jais visais labai pasitikiu, esu jiems labai artimas, vis dėl to geriausias draugas man yra mano mergina. Manau, kad tai normalu. Pasirenki savo gyvenimo partnerį (ar bent jau dalies gyvenimo) ir turi koncentruotis ties tuo žmogumi. Aš toks romantiškas
Koks būtų pirmas dalykas, kurį pirktum laimėjęs milijoną?
Wow! Ko gero pirkčiau namą, namą su sodu. Tačiau pats pirmiausias dalykas, kurį nupirkčiau, būtų krūva žaislų mano vaikui.
Kokias mašinas vairuojat, ir kokias norėtumėt vairuoti?
Chris nevairuoja jokios mašinos. Aš vairuoju turbūt pigiausią šeimininį automobilį, kokį galima atrasti Ford Escort. Mano svajonių mašina? Man labai patinka Porsche. Ta pigi tokia. Na ne pigi, o kur tik atrodo kaip pigi. Tačiau pirkčiau turbūt didelį šeimyninį automobilį. Tai taip kvaila.
Ok, paskutinis klausimas: kas vadovauja studijoje?
Lyderio nėra. Mes abu lygūs.
Apžvalgos:
Funkstörung - Sputnik Live Radio Show.
Chris de Luca/DJ Peabird - Deadly Wiz Da Disco.
Funkstörung - Vice Versa.
Funkstörung - Disconnected.
VA - MAS Confusion
Toliau:
Funkstörung Tinklapis.
Funkstörung Isolation Remix.
The Designers Republic.
!K7.
[ Intro: Sutemos ]
[ Interviu: Walkman/Moloko/Mjau Mjau/Sutemos/Myrtille]
[ Foto: Mjau Mjau ]r
Galutinį tašką dėjo stiprus Funkstörung remiksų albumas Additional Productions (!K7, 1999). F. įvilko į abstraktų rūbą Visit Venus, East Flash Project, DJ Craze, Wu-Tang Clan, Sapex, Björk, Finitribe kompozicijas ir tai padarė labai kokybiškai. Per 38 minutes jie sugroja visą įmanomą elektroniką, iš visų įmanomų kampų. Paklauskite, ar buvo galima dar plačiau? Žinoma, trūko tik elektroninių gitarų ir VW gamyklos turbokompresoriaus dūzgimo. Bet ar čia daug iki pilnos laimės? Tad didžioji scenos dalis visiškai pagrįstai taškėsi aukso medaliais - jie gimę remiksuoti
Po šio darbo sekė dar geresnis, šįkart grynakraujis jų pačių albumas - Appetite For Desctruction (!K7, 2000). Vėl toks pat spalvingas ir įdomus. Rodės, kiekvienu žingsniu Michael Fakesch/Chris de Luca stengėsi atsikratyti lyginimų su kažkuo kitu - jiems tai tuomet dar nepavyko. Titulinė kompozicija Appetite For Disctruction labai priminė Autechre Envane singlą, tačiau tolesni žingsniai: Sounds Like A Breakrecord ar vėliau singlu tapęs Grammy Winners su Triple H, niekuo gyvu nepriminė tuo metu nuoširdžiai dievais vadinamų Ae. Grammy Winners net ir su nuolatiniais Ae bei Warp Records kolegomis The Designer's Republic, sukūrus kampuotą bei labai įdomų video-klipą, skambėjo kitaip. Tai buvo naujoji F. Era.
2001 metus Funkstörung pasitiko su ganėtinai abstrakčiu ir visai kitokiu nei galima buvo tikėtis iš Michael Fakesch/Chris de Luca psicho teatru Vice Versa. Tai buvo vėlgi remiksų albumas, kuriame jie interpretavo Nils Petter Movær, Beans, A Guy Called Gerald, Speedy J, Jean Michel Jarre, Funckarma ir kitų kompozicijas. Vienas išskirtiniausių Vice Versa darbų buvo I Want Some Fun atliktas kartu su ekscentriškuoju Jay Jay Johanson. Šis albumas susilaukė nevienareikšmiškų atsiliepimų, nors buvo labai kokybiškas ir išieškotas, tačiau matyt per daug netikėtas ir sunkus.
2002-ais metais po iš ties labai įdomaus bendradarbiavimo su švedu Jay Jay Johanson Funkstörung ėmėsi prodiusuoti jo albumą Antenna (RCA). O Chris de Luca pasinėrė į eksperimentinio hip hopo paieškas kartu su DJ Peabird darbe Deadly Wiz Da Disco. Tais pačiais metais vokiečių duetas pagaliau prisėdo prie savo (ilgai tylėjusio) leiblo Musik Aus Storm ir surinko tikrai labai gerai įvertinantą kompiliaciją MAS Confusion. Tad 2002-ais jie net nepradėjo įrašinėti naujausio savo albumo, todėl 2003-ais visus metus mes girdėjome subtilią F. tylą.
2004-ieji. Kovo 30-ą dieną pasirodė Disconnected. Michael Fakesch: "Mes norėjome, kad mus įkvėptų daugybę žmonių, norėjome dirbti su daugybė žmonių. Mes tiesiog siekiame ištrūkti iš savo pačių muzikinių gniaužtų". Jiems tai pavyko. Naujausias albumas skamba visai kitaip. Vėl ir vėl galybė bendradarbiavimų su naujais atlikėjais tai Enik, Nils Petter Movær, Tes, Lou Rhodes, Rob Sonic, Sarah Jay bei daugybė live intstrumentalo. Nors albumas iš tiesų gali nuvilti 1999 - 2000-ųjų metų F. Eros mylėtojus, bet Michael Fakesch/Chris de Luca vėl kylą į patį aukščiausią elektronikos olimpą. Turas, pristatantis Disconnected albumą, nusidriekia per visą pasaulį. Todėl, Funkstörung koncertuojant Estijoje (2004 balandžio 3 dieną), mes aplankėme juos ir gavom išskirtinį intervių. Jie iš ties nepaprasti žmogeliukai, mylintys savo darbą ir negalintis atsistebėti, kodėl jiems taip sekasi...
Pirmiausia, mes norėtumėme paklausti kaip reikia tarti Funkstörung?
Jūs esate labai arti teisingo Funkstörung tarimo. Iš tiesų mes nekreipiame dėmesio jei jis tariamas neteisingai. Pavyzdžiui, Amerikoje jis tariamas Funkstrong, Japonijoje - Funkusturung. Tai išties keista.
Įdomu, ką Jūsų mamos galvoja apie Jūsų muziką?
Och
Ar jos kada nors girdėjo Jūsų muziką?
Aišku!
Ir kaip jos reagavo? Ką sakė?
Ji paklausė paskutinį mūsų albumą ir pasakė: tai pirmas kartas kada aš galiu klausytis jūsų muzikos. Iš tikrųjų visa tai man mažai rūpi. Jos nelabai tai supranta, bet aš nesuku dėl to galvos. Joms labiau rūpi jų anūkai.
Nuo paskutinio Jūsų albumo išleidimo praėjo keturi metai. Tai tikrai nemažas laiko tarpas. Kur taip ilgai užtrukot? Kiek laiko įrašinėjot savo naująjį albumą?
Albumo įrašymas užtruko pusantrų metų, tiksliau metus ir tris mėnesius. Iki tol mes darėme remiksus (padarėme kažkur 12-14 remiksų), 6-7 mėnesius reklamavome Apetite For Destruction, po to vėl darėme krūvą remiksų. Jay Jay Johansom paprašė mūsų prodiusuoti jo albumą. Mes sutikome, tačiau tai užtruko ilgiau nei mes tikėjomės (6 ar 7 mėnesius). Tada aš tapau tėvu, taigi manęs nebuvo kokius 6 mėnesius. Tuomet mes vėl pradėjome daug koncertuoti, vėl daug remiksų, o tada jau pradėjome naująjį albumą... Taigi iš viso tai užtruko keturis metus. Tai kvaila. Mes nebuvome tinginiais. Mes tiesiog esame savo veiklos perfekcionistai. Mes galėjome visa tai padaryti žymiai paprasčiau, tačiau mums buvo įdomu save išbandyti.
Kaip pradedate kūrinį?
Prasidedame nuo bet kokio kvailiojimo ar žaidimo, nuo darimo bet ką, nuo naujų ritmo kompiuterių, programinės įrangos išbandymų ar žaidimo su naujais pluginais. Po kelių valandų arba net po kelių dienų mes padarome kažką, už ko užsikabiname, pagauname idėją. Tada užpildome tą idėją. Iš pradžių turi paprastus elementus, iš kurių kažką statai.
Jūs buvote vieni pirmųjų, kurie pradėjo maišyti elektroninę muziką su hip hopu. Šiuo metu yra mados reikalas savo albume turėti kompoziciją įrašytą kartu su (belekokiu) MC. Ką manote apie tai?
Tai tiesa. Mes tikrai mėgstame hip hopą. Mūsų naujame albume tikrai daug hip hopo ir mums patinka jį kurti. Iš esmės mums nerūpi jei kiti muzikantai kuria tą patį. Tai yra gera muzika (ypač man). Man tai patinka, tiksliau patinka kitoks požiūris į muziką (iš hip hopo pusės ir iš elektroninės muzikos pusės).
Kokį maistą mėgstate gaminti?
Be jokios abejonės itališkus makaronus. Chris de Luca yra tikrai geras virėjas. Kuomet Anglijoje mūsų klausė apie mūsų slaptas aistras ir mes jiems pasakėme, jog tai yra itališkas maistas, labai nustebo, nes jie tikėjosi atsakymo apie muziką ar kažką panašaus.
Kokie filmai yra tau mėgstamiausi ?
Mano mėgstamiausi filmai Aš nesu kažkoks nerealus filmų megėjas, nes mano mergina nelabai mėgsta kiną. Tačiau man iš tiesų patinka Žvaigždžių Karai, Matricos pirmoji dalis yra tikrai gerai (kitos dvi yra šūdas), Žiedų Valdovas taip pat nuostabus. Man patinka tokio tipo filmukai kaip Nuogas Ginklas. Aš suprantu, kad tai tikrai blogas skonis, bet man visai patinka.
Kodėl Chrisas neduoda interviu? Kodėl visą laiką tas vaikinas, kuris duoda interviu, esi tu?
Jis nėra labai kalbus.
Kiek žinau jums labai patinka Radiohead ir Jūs esat sakę, kad norėtumėt su jais dirbti. Kodėl tai iki šiol dar neįvyko? Ar tai labai sunku padaryti ar tam yra kazkokios kitos priežastys?
Nežinau. Mes niekada nebandėme prašyti. Mums nepatinka lysti kitiems į užpakalį. Mes niekada neieškome darbų tokiu būdu. Aišku, jei Radiohead mums pasiulytų dirbti kartu, mes tikrai neatsisakytumėme. Nėra taip, kad mes vaikytumėmes kontaktų ar bėgiodami iš paskos ko nors prašinėtumėme tai ne mums.
Iš kur Jūs ištraukėte tiek dainininkų savo naujam albumui?
Visa tai buvo laimingi atsitiktinumai, o tai man labai patinka. Žmonės klausia tavęs, o tu jų. Tai yra puiku. Man patinka būti natūraliu ir draugišku. Nemėgstu daug bendraut su visokiais vadybininkais ir daryti panašius dalykus. Bet kartais tai neišvengiama ir tai man nelabai patinka.
O kokia situacija su Jūsų Musik Aus Storm leiblu?
A, taip Jis miega. Jūs turite suprasti. Funkstörung mums atima labai daug laiko. Tai išties rimtas darbas. Pirmas dalykas, ką aš padarau atsikėlęs ryte, tai pasitikrinu savo elektroninį paštą, tada aš važiuoju į studiją, ir paskutinis dalykas, kurį aš padarau prieš miegą yra elektroninio pašto tikrinimas. Savaitgaliais mes koncertuojame. Taip kad mums lieka labai nedaug laisvo laiko. Funkstörung yra muzikinis reiškinys ir mes stengiamės ties tuo ir koncentruotis. Mes buvome suplanavę daug gerų leidinių, bet mums dėl laiko trūkumo išties sunku turėti leiblą. Tu kažką parduodi, tačiau kai suskaičiuoji laiko sąnaudas supranti, kad jos to nevertos. Man tai patinka, tačiau
Mums įdomu, kam daugiau naudos buvo iš bendradarbiavimo su The Designers Republic Jums ar dizaineriams?
Tai pirmas kartas kada manęs šito klausia. Tai vėl gi buvo visiškas sutapimas. Mes niekada neplanavom dirbti su Designers Republic. Elektroninės muzikos grupės darbas su jais yra labai akivaizdus. Tai kažkas naujo ar šviežio, o mums tai nepatiko. Tačiau dizaineris, kurio mes prieš daug metų paprašėm padaryti viršelį mūsų pirmajam albumui, mums jam paskambinus pasakė: Žinot, dabar kai kas keičiasi, aš dabar dirbu Designers Republic. Tada mes pasakėme: Ok, jokių problemų dėl to. Tai va taip viskas ir nutiko. Mes neturėjome kito dizainerio tik jį iki šiol. Jis dar ir dabar dirba prie kai kurių mūsų dalykėlių, tačiau jau nebe po Designers Republic vardu. Tai ką jis daro visuomet būna didesnė ar mažesnė paslaptis. Man asmeniškai Designers Republic labai patinka ir aš nepažįstų nė vieno žmogaus, kuriam nepatiktų. Jie truputį pakeitė mūsų stilių ir mums nepatiko kai kurios jų idėjos. Dizainas buvo geras, bet jis nevisiškai tiko prie mūsų naujos muzikos, todėl mes pradėjome ieškoti kitų dizainerių. Gavome labai daug demo medžiagos. Apie 800 naujojo albumo viršelių. Prieš porą mėnesių jų buvo 700, o dabar jau turime 800 ir šis skaičius vis auga. Albumas jau pardavime, o mes vis dar gauname viršelių idėjų. Tai beprotiška.
Kokiais sumetimais suorganizavote internetinį konkursą viršelio dizainui?
Vėlgi sutapimas. Vienas vyrukas iš Suomijos kažkada pasakė: Turi augti kartu su eiga. Man tikrai patinka daryti visa tai, kas yra gerai. Bet žinote ką? Pabaigoje darosi labai sunku tai kontroliuoti. Mes ieškome gerų idėjų, mes turime gerų idėjų, tačiau mes nieko nedarome. Tai panašu į: šita idėja yra geriausia idėja ir mes sekame ja be jokių kompromisų. Tačiau geriau juk yra kuomet dirbi tokiu principu: štai čia idėja, ir čia idėja poto ją po truputį išvystai, aplipdai, o galų gale viskas būna tobula. Mes gauname daug idėjų, bet pabaigoje pasireiškia mūsų asmeninis skonis. Mums turi tai patikti, turi patikti kiekviena to detalytė. Tas pats ir su dizainu. Mes gauname daug demo iš dizainerių, tačiau galų gale mes pasakome: Štai šitas mums patinka, o va tas visai nepatinka. Ko gero mes turime gerą skonį, kadangi kitiems žmonėms tai irgi patinka. Mes turbūt esame geri menininkai, tačiau meno mes nekuriame.
Koks buvo pats juokingiausias dalykas, nutikęs įrašinėjant naująjį albumą Disconnected?
Jaukingiausias dalykas Negaliu prisiminti juokingiausio, tačiau galiu papasakoti kitą pakankamai įdomu įvykį apie dainininkę iš Danijos. Mes manėme, jog ji bus pagrindinė albumo vokalistė, bet ji buvo tokia užknisanti! Mes ją net pasikvietėme į Vokietiją, sumokėjome už skrydį ir visą kitą. Net studiją išnuomavom. O ji elgėsi maždaug taip: Aš dabar dainuoti nenoriu, nes esu apsimeigojus. Man nėra nuotaikos, aš alkana, aš vėl noriu miego, aš noriu kito techniko, aš vėl noriu valgyti, dabar jau vėlu, aš noriu namo. Mes pagalvojome Ką ji čia sau leidžia? Kitą dieną vėl tas pats. Studija dvi dienas, buvo išnuomota veltui, trečią dieną jos (studijos) atsisakėme. Vokalistė grįžo namo, įrašė ką reikėjo ir atsiuntė mums. O po to mums sakė: Štai čia įrašas, bet ten yra viena neteisinga nata. Pataisykite ją nes toje vietoje mano dainavimas skamba neteisingai. Dainavimas yra teisingas, tik nata bloga. Jūs turi pakeisti tą natą. Ir tada mes jai pasakėme: mums atrodo, kad nata teisinga, gal tu viską perdainuok iš naujo? Tuomet ji sako Ne, dainavimo aš keisti nenoriu, bet jūs turite pagarsinti mano balsą, ir padaryti dar tą ir aną. Suvedimas blogas, ekvalaizeriai blogi Tada mums baigėsi kantrybė ir mes jai pasakėme Ok, atsiknisk. Tai buvo išties įspūdinga ir gluminanti dalis. Tai pats blogiausias dalykas. Geriausias buvo Eniko atradimas pačioje pabaigoje. Tai išties buvo gerai.
Kaip tai įvyko?
Ir vėl atsitiktinumas. Chris de Luca kalbėjosi su Eniko draugu ir skundėsi, kad mes turime daug bėdų su dainininke, kad ji viską sugadino. Ir tada jis pasakė Ei, aš turiu draugą, jis tikrai geras dainininkas. Visai realu, kad jis jums patiks. Jis atėjo pas mus ir mes supratome, kad tai yra, ko reikėjo.
Ar turite kokių nors kvailų įpročių ar ritualų, kuriuos atliekate prieš koncertus?
Geriame vyną.
Čia jūsų kvailas įprotis?
Hehehe. Nu gal ne, mes negeriame degtinės ar panačių dalykų. Iš tikrųjų nieko tokio nesugalvoju. Vienintelis dalykas, kurį mes visuomet darom prieš koncertus, tai tikrai gerai pavakarieniaujame. Mes labai mėgstame maistą. Jei mūsų vakarienė buvo gera, reiškiasi ir visa kita bus gerai ir mes būsim laimingi.
Koks jūsų mėgstamiausias vaisius?
Vaisius? Braškės.
Sugalvok skaičių nuo 1 iki 10.
8.
Ne! Kodėl ne septyni?
Todėl, kad mano mėgstamiausi skaičiai yra 3 ir 8.
Tai tavo laimingi skaičiai?
Šie numeriai mane visur persiokoja, visur išlenda. Mano mėgtamiausi instrumentai yra 303 ir 808 (pastaba: Roland TB-303 ir Roland TR-808).
Ar tu labiau norėtum galėti skraidyti ar kvėpuoti po vandeniu?
Skraidyti. Be abejonių. Man labai patinka būti kalnuose arba užlipti ant dangoraižio. Tai nuostabu. Aš noriu būti laisvas, o po vadeniu ten
Kokios muzikos labiausiai nemėgsti? Kokios muzikos negali net klausyti?
Sunku pasakyti, aš toleruoju visokią muziką. Galbūt tai būtų vokiški šlageriai. Jie nerealūs! Ypač jei jie su tokiu techno dance ritmu. Man nepatinka visa kas daroma Pop Idle TV šou. Nemėgstu apskaičiuotos muzikos. Kai albumas sukuriamas taip, kaip dabar yra populiaru, kai jame yra tokia melodija, nes ji madinga. Visa komercinė muzika. Visi elementai sudedami į vieną darbą tam, kad jis būtų sėkmingas. Va šito tai tikrai nemėgstu.
Jei tau reikėtų sukurti kūrinį, kuriame atsispindėtų visa tavo kūrybos esmė, koks būtų tas kūrinys?
Tai padaryti yra neįmanoma nes Funkstörung esmė yra būvimas įvairiu, tai kurimas tokios muzikos, kuriame jaučiama daug įtakų. Viso šito sudėti į vieną kūrinį yra neįmanoma. Tame kūrinyje turėtų jaustis elektroninės muzikos, roko, džiazo, hip hopo, popso, klasikos ir visokios kitokios įtakos. Visos įtakos vienoje krūvoje. Jūs galite jas išgirsti mūsų albumuose vienas kūrinys yra labai popsovas, kitas džiazovas, trečias rokavas ir t.t. Funkstörung yra prekinis ženklas, jis acociuojasi su produkcija, inteligentiškų ritmų programavimu, fanku ir žavumu. Mes tiesiog negalima padaryti tokio kūrinio nes jis būtų per daug sudėtingas.
Toks kaip vokiškas šlageris?
Taip, galbūt net kaip šlageris. Kai kurie žmonės sako, kad dalis mūsų kūrybos yra kičas ir turi šlagerio tipo elementų. Ko gero tai tiesa.
Kelionės metu mes klausėmės kelių jūsų albumų ir pirmųjų jūsų acidų. Ir visa tai panašu į tokią liniją: acid, acid, acid ir tik Boom atsiranda superinis Funkstörung ritmas. Viskas staiga pasikeitė. Kas nutiko? Kas privertė jus šitaip pasikeisti?
Visada reikia daryti kažką naujo, visada reikia daryti kažką kitaip. Mus labai įkvepė Warp Records, tačiau labiausiai, ko gero, įkvėpė kompiuteris. Kai mes sėdim studijoje mes norime, kad mums būtų linksma. Mums nepatinka nuobodžiauti. Funkstörung projekte norime išbandyti naujus dalykus ir tada automatiškai pradedi daryti keistus gabalus. Padaręs vieną kilpą gali lengvai imti nuobodžiauti, bet jeigu padarysi dar porą ir pradėsi su jomis žaisti kaip su Lego kaladėlėmis, pastatysi mažą namuką, kuris pabaigoje gali virsti į didelį ir sudėtinga namą. Viskas remiasi į nuobodybę ir kaip jos išvengti.
Ok. Sukam tolyn nuo muzikos. Papasakok apie savo draugus? Ar turi tikrų draugų?
Aš turiu vieną tikrai, tikrai gerą draugą. Tai mano mergina (arba mano beveik žmona). Ji man yra viskas. Šiaip turiu labai daug draugų ir aš jais visais labai pasitikiu, esu jiems labai artimas, vis dėl to geriausias draugas man yra mano mergina. Manau, kad tai normalu. Pasirenki savo gyvenimo partnerį (ar bent jau dalies gyvenimo) ir turi koncentruotis ties tuo žmogumi. Aš toks romantiškas
Koks būtų pirmas dalykas, kurį pirktum laimėjęs milijoną?
Wow! Ko gero pirkčiau namą, namą su sodu. Tačiau pats pirmiausias dalykas, kurį nupirkčiau, būtų krūva žaislų mano vaikui.
Kokias mašinas vairuojat, ir kokias norėtumėt vairuoti?
Chris nevairuoja jokios mašinos. Aš vairuoju turbūt pigiausią šeimininį automobilį, kokį galima atrasti Ford Escort. Mano svajonių mašina? Man labai patinka Porsche. Ta pigi tokia. Na ne pigi, o kur tik atrodo kaip pigi. Tačiau pirkčiau turbūt didelį šeimyninį automobilį. Tai taip kvaila.
Ok, paskutinis klausimas: kas vadovauja studijoje?
Lyderio nėra. Mes abu lygūs.
Apžvalgos:
Funkstörung - Sputnik Live Radio Show.
Chris de Luca/DJ Peabird - Deadly Wiz Da Disco.
Funkstörung - Vice Versa.
Funkstörung - Disconnected.
VA - MAS Confusion
Toliau:
Funkstörung Tinklapis.
Funkstörung Isolation Remix.
The Designers Republic.
!K7.
[ Intro: Sutemos ]
[ Interviu: Walkman/Moloko/Mjau Mjau/Sutemos/Myrtille]
[ Foto: Mjau Mjau ]r